PerkamPerkam.lt

Sveiki atvykę

3.1. SPACE analizės metodas SPACE metodas nusako pagrindines strategijos formavimo kryptis. Jis atskleidžia aplinkos ir įmonės pajėgumų suderinamumą. SPACE matricoje taikomi šie parametrai: aplinkos stabilumą išreiškia tokie veiksniai: infliacijos lygis, vartotojų poreikių kitimas, konkuruojančių prekių kainų lygis, įėjimo į rinką barjerai, technologiniai pokyčiai, konkurencijos stiprumas, kainos elastingumas, prekių pakaitalų galimybė; verslo srities patrauklumą išreiškia: rinkos augimas, pelno didėjimas, finansinis stabilumas, apsirūpinimas ištekliais, kapitalo imlumas, įėjimo į rinką galimybės; konkurencinį pranašumą išreiškia: rinkos dalis, prekių kokybė, prekės gyvavimo ciklas, vartotojų lojalumas, vertikali integracija; finansinį pajėgumą išreiškia: investicijų atsiperkamumas, likvidumas, reikiamo ir turimo kapitalo santykis, pajamos, išėjimo iš rinkos galimybės, rizikos laipsnis, atsargų apyvartumas, masto ekonomija (Virvilaitė, 2007). Šio metodo esmė yra 6 balų sistemoje įvertinti įmonės konkurencinius pranašumus, įmonės potencialą, finansinius pranašumus bei makroaplinkos stabilumą. Šį metodą, kaip ir daugelį kitų, turėtų atlikti ekspertai, gerai gebantys įvertinti šiuos veiksnius, tačiau šiuo atveju tai atliekama pačio vadovo, kadangi nėra galimybės samdyti ekspertus. Tačiau šio metodo rezultatai gali būti apytiksliai, kadangi veiksniai nebus optimaliai įvertinti. 4 lentelė. Vydenių seniūnijos analizė pagal SPACE metodą (sudaryta autoriaus) Taigi, Seniūnijos konkurencinis pranašumas – 2,5, potencialas – 3,5, finansinis pranašumas – 1,5 , makroaplinkos stabilumas – 3,5. Įvertinus veiksnius, juos reikia atitinkamai išdėlioti ašyse, kaip matyti 2 paveiksle. Metodo pagalba nustatoma įmonės užimama pozicija. Kiekvienos veiksnių grupės rezultatų vidurkiai vaizduojami keturkampio pavidalu. Didžiausią plotą užimanti erdvės pusė reiškia vieną iš keturių įmonės strateginių pozicijų:

2. vydenių SENIŪNIJOS APLINKOS įVERTINIMAS 2.1. Seniūnijai įtaką darančių veiksnių analizė Seniūnijos veikla yra neatsiejama nuo valstybėje bei rajone vykstančių dinamiškų procesų: informacinės plėtros, padidėjusio visuomenės poreikio oficialiajai informacijai ir kt. Todėl svarbu išanalizuoti vidinius ir išorinius veiksnius, kurie sąlygoja seniūnijos administracijos priimamus sprendimus, susijusius su išteklių valdymu. Šiam tikslui pasiekti naudojamas organizacijos veiksnių analizės metodas (žr. 1 lentelę). 1 lentelė. Seniūnijai įtaką darančių veiksnių analizė (sudaryta autoriaus) Kaip matome iš 1 lentelės, ganėtinai neigiamas vidinis veiksnys yra seniūnijos darbuotojų nežinojimas kokias pareigas jie privalo atlikti. Tai stabdo efektyvią seniūnijos veiklą, kadangi šio veiksnio įtaka yra tiesioginė, nes tai liečia pačią seniūnijos veiklą. Tačiau šis veiksnys yra dinamiškas, t.y., jis gali kisti sutvarkius pareigines darbuotojų instrukcijas – veiksnys gali tapti teigiamas. Kalbant apie išorinės aplinkos veiksnius galima pastebėti, kad didžiausią įtaką seniūnijai daro finansavimas, priklausantis nuo Savivaldybės. Tai stabdo efektyvesnį gyventojų aptarnavimą bei seniūnijos veiklos įgyvendinimą. Tai statiškas veiksnys, kadangi finansavimas nekinta, o priklausomybė nuo Savivaldybės ir toliau išlieka. 2.2. SSGG analizės metodas SSGG analizė yra modelis, nurodantis bendrovės strateginių planų vystymo kryptį ir suteikiantis jiems pagrindą. SSGG atspindi stiprybes (ką organizacija yra pajėgi atlikti), silpnybes (ko organizacija negali atlikti), galimybes (potencialiai naudingos sąlygos organizacijai) ir grėsmes (potencialiai nenaudingos sąlygos organizacijai). (Rubikis, 2011) SSGG analizė – įmonės, organizacijos ilgalaikės strategijos įgyvendinimo sudedamoji dalis. Tai tarpinė grandis nustatant ir įgyvendinant įmonės misiją, jos tikslus ir uždavinius (Bagžiūnienė, 2005). Tradiciškai SSGG analizė apsiriboja stipriųjų ir silpnųjų vietų nustatymu kompanijos vidinėje veikloje, kai galimybės ir grėsmės susijusios tik su išorine jos aplinka. (Rubikis, 2011) Atliekant bet kurios bendrovės strateginį planavimą, vertinga atlikti analizę, kuri apžvelgia ne tik savą verslą, bet įvertina ir konkurentų veiklą bei esamus įvykius rinkoje. Šią užduotį padeda įvykdyti SSGG (SWOT) analizė (žr. 2 lentelę). 2 lentelė. Vydenių seniūnijos SSGG matrica (sudaryta autoriaus) Sugebėjimas panaudoti turimas stiprybes, suteikia galimybę tapti konkurencinga organizaciją. Patogus priėjimas prie seniūnijos teikiamų paslaugų yra pagrindinis šios seniūnijos veiksnys, formuojantis jai teigiamą įvaizdį. Iš SSGG matricos matyti, kad darbuotojai nepakankamai aiškiai supranta savo pareigas (pareigų dubliavimasis), arba jos tiesiog nėra tinkamai paskirstytos, o tai sąlygoja prastesnį gyventojų aptarnavimą. Taip pat itin neigiamas veiksnys yra dažna darbuotojų kaita, kas trukdo seniūnijai efektyviai vykdyti savo veiklą. Dar vienas neigiamas veiksnys – finansavimas, kadangi visas Seniūnijos biudžetas priklauso nuo Savivaldybės, o tai stabdo efektyvią seniūnijos veiklą bei gyventojų aptarnavimą. Taip pat galima paminėti, kad sparčiai rašomi ir bandomi įgyvendinti projektai pagal ES LEADER 2007 – 2013 m. programą, suteikia galimybę gerinti seniūnijos veiklos efektyvumą. 2.3. PEST analizės metodas PEST analizė yra naudinga strateginio planavimo priemonė, kuri gali leisti suprasti rinkos augimą ar kritimą, verslo poziciją, potencialias ir tiesioginiais operacijas. Ši analizė apima keturis makroaplinkos aspektus: Politinį – teisinį (nurodomi veiksniai, kurie padeda arba trukdo institucijai įgyvendinti prioritetinius strateginius tikslus); Ekonominį (jie rodo šalies ūkio (atitinkamos srities arba sektoriaus) raidą); Socialinį – kultūrinį (tai demografiniai, vertybių, gyvensenos ir kiti pokyčiai, būdingi tam tikram visuomenės raidos etapui, taip pat ekologiniai ir kultūriniai veiksniai); Technologinį (jie svarbūs įvertinant naujų technologijų informacijos srautų poveikį institucijos reguliuojamai sričiai, valdymo organizavimui ir institucijų tarpusavio ryšiams) (Pestle analysis, 2010). 3 lentelė. Vydenių seniūnijos PEST analizė (sudaryta autoriaus) Iš 3 lentelės matyti, kad išorinė aplinka yra ganėtinai nepalanki seniūnijai, ypatingai politinė ir ekonominė situacija. Šie veiksniai daro neigiamą įtaką seniūnijai. Apskaičiuotas aplinkos stabilumo lygis yra tik 2,09 ((1*2+2*1+3*5+4*1)/11). Taigi, panaudojus metodus ir atlikus jų analizę buvo išsiaiškinta pagrindinė Vydenių seniūnijos problema: dažna darbuotojų kaita. Signalai leidžiantys pastebėti situaciją: 1) anksčiau Vydenių seniūnijos finansavimas buvo didesnis; 2) įgyvendinta mažiau planuojamų seniūnijos gerinimo veiklų; 3) gyventojų nusiskundimai dėl nesutvarkytos vietovės infrastruktūros; 4) didėjanti gyventojų emigracija į kitas vietoves. Remiantis nustatyta problema kitoje dalyje sudarysime jos sprendimo variantų sąrašą. 3. sprendimo variantų sąrašo sudarymas Norint iškeltai problemai sudaryti sprendimo variantų sąrašą, bus naudojami trys analizės metodai: „Penki KODĖL“, SPACE ir Problemų medis. Siekiant išspręsti iškilusią problemą ir identifikuoti jos atsiradimo priežastis “Penki KODĖL” metodas bus vienas iš analizės būdų, padėsiantis suskaidyti objektą į smulkesnius elementus. Svarbu pastebėti, kad kartojant klausimą „kodėl?“, atsakymai, išryškinantys problemos priežastis, susipina teminėse srityse. Klausimą „kodėl?“ reikia užduoti tiek kartų, kiek galima rasti atsakymų. Kai objektas detalizuojamas iki loginės pabaigos, imamas analizuoti kitas „šakos“ objektas (Pukelis ir kt., 2011). 1 pav. Vydenių seniūnijos problemos nustatymas pagal „penki KODĖL“ analizės metodą (sudaryta autoriaus) Atlikus problemos analizę, naudojant „Penki KODĖL“ metodą buvo išsiaiškina, kodėl seniūnija susiduria su didelės darbuotojų kaitos problema. Kaip matyti iš 1 pav., ši problema daugiau atsirado dėl išorinių veiksnių pokyčių, kuriems seniūnijos vadovas įtakos daryti negali. Tai bloga ekonominė šalies situacija, mokesčių politika. Tačiau daug įtakos problemos atsiradimui turi ir netinkamas darbuotojų parinkimas bei pareigybių ir atsakomybės paskirstymas.